lt

Gydytoja Edita Naruševičiūtė-Skripkienė: plaukų priežiūra šiltuoju sezonu

Gydytoja Edita Naruševičiūtė-Skripkienė: plaukų priežiūra šiltuoju sezonu
„Tyrimai rodo, kad pakanka trijų dienų ir intensyvi saulė gali pažeisti plauko išorinį dangalą, dėl to jis tampa trapesnis, sausesnis ir šiurkštus. Jei plaukai trumpi arba retesni, o saulėje būnama ilgai, odai nudegus iki raudonumo, vėliau ji pradeda pleiskanoti. Jei tai kartojasi ne vienus metus – saulės poveikis skalpo odai didina ikivėžinių ir vėžinių odos pakitimų riziką. Dėl to šiltuoju sezonu svarbu saugoti ne tik pačius plaukus, bet ir galvos odą – nepamiršti dėvėti kepurės ar skrybėlės“, – dalijasi sostinėje įsikūrusios „SAPIEGOS klinikos“ gydytoja dermatovenerologė Edita Naruševičiūtė-Skripkienė.

Gydytoja rekomenduoja plaukus dažyti, ypač šviesinti, šiek tiek prieš šiltąjį sezoną. Prieš šiltąjį sezoną rekomenduoja plaukus pakirpti visiškai nesibaiminant, nes vasarą jie auga greičiau. Taip pat primena, kad šiltuoju sezonu reiktų kuo rečiau naudoti plaukų formavimo prietaisus, pvz.: plaukų tiesinimo arba bangavimo žnyples.
Šampūnus reikia rinktis švelnius, be natrio laurilsulfato. Tobula, jei sudėtyje yra pantenolio, hialurono, hidrolizuoto keratino arba aminorūgščių. Edita vasarą nerekomenduoja naudoti šampūnų su aliejais. „Šampūną reikia stengtis įtrinti į galvą, bet ne į pačius plaukus, plauko stiebą vasarą labiausiai padeda apsaugoti kondicionieriai, kuriuos reiktų rinktis pagal savo plaukų tipą. Tobulas kondicionierius turėtų būti nenuplaunamas ir turėti UV filtrus. Po plovimo tinka naudoti serumus arba gelius, mažinančius plaukų šiurkštumą, skilinėjimą (angl. Anti-frizz)“, – sako gydytoja.

Dėl šilumos odoje išskiriama daugiau prakaito, suaktyvėja riebalų liaukų veikla – tai gali paskatinti formuotis pleiskanas, atsirasti galvos odos niežulys. Prakaituojama mažiau ir plaukai mažiau skilinėja, jei jie lengvai surišami. Didesnis prakaitavimas, riebalų išskyrimas, neretai ir nereguliari mityba, vartojant daugiau angliavandenių, įvairių saldesnių vaisvandenių ir gėrimų, išbalansuoja skalpo odos mikrobiotą. Kai kurios bakterijos ir grybeliai pradeda daugintis neproporcingai greičiau ir daugiau, tai gali paskatinti pūlinukų – folikulito – formavimąsi.

Visi žino, kad jūros druska ir baseinų chloras plaukus ir skalpo odą sausina. Šviesiaplaukės moterys gali pastebėti, kad kartais po maudynių baseine jų plaukai įgauna žalsvo atspalvio – taip nutinka, kai varį oksiduoja baseino chloras ir toks junginys sąveikauja su plauko baltymais. „Baseino kepurėlės labai nemadingos ir kelia šypseną daugeliui, bet tai viena puikiausių apsaugų nuo cheminių medžiagų, esančių vandenyje, ir mikrobiologinės taršos. Tenka susidurti su pacientais, kuriems odos infekcijos atsirado po lankymosi baseine. Jei kontaktas su baseino vandeniu trumpalaikis, tikėtina, apie kepurėlę net nepagalvosite, bet jei ketinate baseine lankytis ilgai ir dažnai, pvz., mokydamiesi plaukti, kepurėlę siūlau pasiimti drauge“, – skatina gydytoja.

Reiktų nepamiršti po baseino ar jūros galvos odą ir plaukus išsitrinkti gėlu vandeniu. Jei žinote, kad tokios galimybės nebus , galima naudoti geriamąjį vandenį iš butelio.

Jei susidūrėte su odos ar plaukų slinkimo problemomis, mes „SAPIEGOS klinikoje“ pasiruošę Jums padėti jas išspręsti.